Judesio žaidimo “Mano mašina” pritaikymas pamokoje

1. Įžanga: pokalbis su vaikais

Vaikai susėda į ratelį arba naudojate kitą Jūsų įprastą formą. Mokytoja pradeda pokalbį (čia pavyzdys, žinoma, pokalbį galite vesti pagal save):

„Vaikai! Šiandien mes keliausime ieškoti vasaros. Nes vasara jau turėtų būti visai čia pat. Vasarą labai šiltai šviečia saulė, dieną būna labai šilta, galime maudytis lauke ir žaisti lauke iki kol sutemsta. Ir mes tos vasaros ieškosim, važiuodami su mašina! Bet dar prieš keliaujant aš noriu pakalbėti su jumis apie spalvas. Vasarą matome labai daug spalvų. Kur vasarą galime pamatyti spalvas?“

Vaikai atsako: gėlėse, pievoje, danguje, saulėje, uogose, ledų spalvose, drabužiuose ir pan.

„O kokia yra jūsų mėgstamiausia spalva?“

Pagyvinti šį pokalbį galima su skirtingomis mašinų, spalvotų vasariškų dalykų nuotraukomis.

2. Spalvų ritmai

Vaikai visi pradeda sakyti savo spalvą. Mokytoja įsiterpia ir pasako savo mėgstamiausią spalvą - „ir ją galima sugroti štai taip!“

Mokytoja suploja savo spalvą, visi pakartoja drauge.

Kiekvienas vaikas pasako savo mėgstamiausią spalvą, o visi kartu ją ritmiškai suploja arba sugroja.

Pavyzdžiui:

„Mė-ly-na“
„Gel-to-na“
„Ža-lia“

Šią veiklą galima atlikti plojant, trepsint, naudojant kūno perkusiją arba instrumentus: ritmines lazdeles, būgnelius ar kitus mušamuosius instrumentus.

3. Pirmas dainos posmas

Mokytoja pasirenka dvi spalvas dainai. Galima rinktis tas, kurias pasirinko daugiausia vaikų, arba tiesiog dvi spalvas, kurios tinka šiai dienai. Būtų gerai turėti šių spalvų nuotraukas.

Jei norisi ilgesnės veiklos, galima pasirinkti daugiau spalvų.

Be jokių papildomų paaiškinimų mokytoja pradeda dainuoti pirmą posmą.

Kai dainoje ateina vieta spalvai, mokytoja parodo gestu į pirmą nuotrauką, ir visi ritmiškai pasako tą spalvą. Tada parodoma į antrą nuotrauką, ir visi pasako tą spalvą.

Pastaba: šią dainos dalį patogiausia atlikti gyvai — balsu, su instrumentu arba be jo. Jeigu naudojamas dainos įrašas, reikia iš anksto apgalvoti, kur jį sustabdyti ir vėl paleisti.

4. Didelė ir maža mašina

Po dainos mokytoja greitai perjungia vaikus į judesį be papildomų paaiškinimų ar pagyrimų, iškart veikla:

„Visi greitai atsistojam! Atsisėdam! Vėl atsistojam! Pasiekiam aukštai. Pasiekiam žemai.“

Mokytoja įveda automobilio judesį:

„Padarykim didelę mašiną. O dabar mažą mašiną. Didelė mašina. Maža mašina. Ir vėl didelė! Man atrodo, mes pasiruošę važiuoti!!!“

„Prisisegam saugos diržą. Uždedam rankas ant vairo. Užvedam automobilį.“

Visi kartu padaro automobilio užvedimo garsą: „Brrr-brrr-brrr.“

„Ar visi pasiruošę? Važiuojam kaip didelė mašina!“

Vaikai juda kaip didelė mašina — lėtai, plačiais judesiais. Mokytoja pradeda dainuoti dainos „brum brum brum brum pyp pyp“ dalį ir paskatina vaikus dainuoti kartu. Ir dabar……. kaip maža mašina!!! — mažesniais, smulkesniais ir labai greitais judesiais. Taip pat dainuojame dainos ištrauką.

5. Antras dainos posmas

Be jokių pauzių, mokytoja pradeda dainuoti antrą posmą apie didelę ir mažą mašiną arba paleidžia įrašą.

Kai dainoje prašoma parodyti didelį ar mažą automobilį, vaikai parodo. Jeigu reikia, mokytoja trumpai sustoja, kad vaikai spėtų sureaguoti.

Priedainio / kartojamos dalies metu skatina vaikus dainuoti kartu.

6. Perėjimas

Po antro posmo mokytoja sako, galima šnabždėti, kad labiau atkreipti vaikų dėmesį:

„Mes dabar turėsime būti labai atsargūs, kad nebūtų bum!“

Trumpai aptariama, kad automobiliai gali susidurti, atsitrenkti, žmonės gali susižeisti.

7. Lėtas ir greitas automobilis

Mokytoja įveda lėtą ir greitą automobilį:

„Nes dabar mūsų mašina bus kaip sraigė lėta.“

Vaikai juda lėtai, visi dainuoja lėtą „brum brum brum brum pyp pyp“.

„Dabar saugokit mašiną, kad nebūtų bum, nes mūsų mašina kaip raketa greita!“

Vaikai juda greitai. Visi dainuoja greitą „brum brum brum brum pyp pyp“.

8. Trečias dainos posmas

Mokytoja iškart pradeda trečią dainos posmą apie lėtą ir greitą automobilį.

Vaikai reaguoja judesiu: lėtas automobilis juda lėtai, greitas automobilis — labai greitai!

9. Šviesoforas

Pačioje dainos pabaigoje mokytoja sako „raudonas šviesoforas!“

Visi sustoja.

„Žalia šviesa — važiuojam!“

Vaikai vėl juda. Pakartojama kelis kartus:

„Raudona — stop.“
„Žalia — važiuojam.“

10. Parkavimas ir nusiraminimas

Galiausiai mokytoja sako:

„Matau, kad mūsų stovėjimo vietos jau visai čia pat. Lėtinam… lėtinam… lėtinam…“

Vaikai juda vis lėčiau.

„Įvažiuojam į savo stovėjimo vietą. Sustojam. Išjungiame automobilį.“

Visi kartu padaro mašinos išjungimo garsą.

Mokytoja pakutendama su pirštais ar su plunksnele kiekvieno vaiko ranką, pečius padaro atrastos vasaros saulės spindulėlį.

„Atvažiavome. Ir radome vasarą! Kaip šiltai šviečia saulytė! Visi įkvėpiam ir iškvėpiam.“

Iškvėpiant atsisėda visi ant žemės.

Iš čia galima pereiti į ramesnę pamokos dalį: išdalinti instrumentus, atlikti ramesnį grojimą, tęsti surastos vasaros temą arba užbaigti pamoką įprasta atsisveikinimo rutina.

1. Įžanga: pokalbis su vaikais

Vaikai susėda į ratelį arba naudojate kitą Jūsų įprastą formą. Mokytoja pradeda pokalbį (čia pavyzdys, žinoma, pokalbį galite vesti pagal save):

„Vaikai! Šiandien mes keliausime… Kaip galvojate kur?“

Vaikai spėja.

„Šiandien keliausime ieškoti vasaros. Nes vasara jau turėtų būti visai čia pat: saulė vis dažniau šviečia, dienos šiltėja, ir galbūt šiandien mums pavyks ją surasti. Ar jums patinka vasara?“

„Kokias transporto priemones jūs žinote? Su kuo galima keliauti?“

Vaikai vardina atsakymus: automobiliu, autobusu, traukiniu, lėktuvu, dviračiu, laivu ir pan.

„Jūs paminėjote įvairiausias transporto priemones! Na, o mes šiandien keliausime su mašina! Bet dar prieš keliaujant aš noriu pakalbėti su jumis apie spalvas. Vasarą matome labai daug spalvų. Kur vasarą galime pamatyti spalvas?“

Vaikai atsako: gėlėse, pievoje, danguje, saulėje, uogose, ledų spalvose, drabužiuose ir pan.

„O kokia yra jūsų mėgstamiausia spalva?“

2. Spalvų ritmai

Vaikai visi pradeda sakyti savo spalvą. Mokytoja įsiterpia ir pasako savo mėgstamiausią spalvą - „ir ją galima sugroti štai taip!“

Mokytoja suploja savo spalvą, visi pakartoja.

Kiekvienas vaikas pasako savo mėgstamiausią spalvą, o visi kartu ją ritmiškai suploja arba sugroja.

Pavyzdžiui:

„Mė-ly-na“
„Gel-to-na“
„Ža-lia“

Šią veiklą galima atlikti plojant, trepsint, naudojant kūno perkusiją arba instrumentus: ritmines lazdeles, būgnelius ar kitus mušamuosius instrumentus. Jeigu vaikai labiau patyrę, galima paklausti jų: „Kaip dar galėtume sugroti šios spalvos ritmą?“

Variacija, kurią galima Išbandyti pabaigoje su labiau patyrusiais vaikais: vaikai gali groti savo spalvą vienu metu pagal mokytojos dirigavimą, tarsi „spalvų orkestras“. Tai tinka tik tada, jei grupė jau geba išlaikyti savo ritmą ir nesusipainioti. Arba galite tai daryti kaip tiesiog linksmą patirtį, per kurią pabando kiekvienas vaikas sugroti savo spalvą.

3. Pirmas dainos posmas

Mokytoja pasirenka dvi spalvas dainai. Galima rinktis tas, kurias pasirinko daugiausia vaikų, arba tiesiog dvi spalvas, kurios tinka šiai dienai. Vaikai paskirstomi į dvi grupes pagal pasirinktas spalvas.

Jei norisi ilgesnės veiklos, galima pasirinkti daugiau spalvų.

Be jokių papildomų paaiškinimų mokytoja pradeda dainuoti pirmą posmą.

Kai dainoje ateina vieta spalvai, mokytoja parodo gestu į pirmą grupę, ir vaikai ritmiškai pasako savo spalvą. Tada parodoma į antrą grupę, ir ši pasako savo spalvą.

Mokytoja padeda kartu, nes vaikai dar nežino, kas jų laukia.

Pastaba: šią dainos dalį patogiausia atlikti gyvai — balsu, su instrumentu arba be jo. Jeigu naudojamas dainos įrašas, reikia iš anksto apgalvoti, kur jį sustabdyti ir vėl paleisti.

4. Didelė ir maža mašina

Po dainos mokytoja greitai perjungia vaikus į judesį be papildomų paaiškinimų ar pagyrimų, iškart veikla:

„Visi greitai atsistojam! Atsisėdam! Vėl atsistojam!“

Tada trumpai pažadinamas kūnas:

„Ant vienos kojos. Ant kitos kojos. Pasiekiam aukštai. Pasiekiam žemai.“

Mokytoja įveda automobilio judesį:

„Padarykim didelį automobilį. O dabar mažą automobilį. Didelis automobilis. Mažas automobilis. Ir vėl didelį! Man atrodo, mes pasiruošę važiuoti!!!“

„Palaukite, ar mes jau tikrai galime važiuoti? Ką reikia padaryti prieš kelionę?“

Vaikai kartu su mokytoja parodo:

„Prisisegam saugos diržą. Uždedam rankas ant vairo. Užvedam automobilį.“

Visi kartu padaro automobilio užvedimo garsą: „Brrr-brrr-brrr.“

„Ar visi pasiruošę? Važiuojam kaip didelė mašina!“

Vaikai juda kaip didelė mašina — lėtai, plačiais judesiais. Mokytoja pradeda dainuoti dainos „brum brum brum brum pyp pyp“ dalį ir paskatina vaikus dainuoti kartu. Ir dabar……. kaip maža mašina!!! — mažesniais, smulkesniais ir labai greitais judesiais. Taip pat dainuojame dainos Ištrauką.

5. Antras dainos posmas

Be jokių pauzių, mokytoja pradeda dainuoti antrą posmą apie didelę ir mažą mašiną arba paleidžia įrašą.

Kai dainoje prašoma parodyti didelį ar mažą automobilį, vaikai parodo. Jeigu reikia, mokytoja trumpai sustoja, kad vaikai spėtų sureaguoti.

Priedainio / kartojamos dalies metu skatina vaikus dainuoti kartu.

6. Perėjimas

Po antro posmo mokytoja paklausia:

„O kas nutinka, jeigu mašinos kelyje būna neatsargios?“

Trumpai aptariama, kad automobiliai gali susidurti, atsitrenkti, žmonės gali susižeisti.

„Todėl dabar, kai važiuosime, aš noriu, kad mes labai saugotume save ir draugus. Žiūrime, kur važiuojame ir jeigu reikia, praleidžiame draugų mašinas.“

7. Lėtas ir greitas automobilis

Mokytoja įveda lėtą ir greitą automobilį:

„Bet dabar mūsų mašina bus kaip sraigė lėta.“

Vaikai juda lėtai, visi dainuoja lėtą „brum brum brum brum pyp pyp“

„Dabar saugom draugus, nes mūsų mašina kaip raketa greita!“

Vaikai juda greičiau, bet saugiai, vengdami susidūrimų. Visi dainuoja greitą „brum brum brum brum pyp pyp“.

8. Trečias dainos posmas

Mokytoja iškart pradeda trečią dainos posmą apie lėtą ir greitą automobilį.

Vaikai reaguoja judesiu: lėtas automobilis juda lėtai, greitas automobilis — labai greitai!

9. Šviesoforas

Pačioje dainos pabaigoje mokytoja sako „raudonas šviesoforas!“

Visi sustoja.

„Žalia šviesa — važiuojam!“

Vaikai vėl juda. Pakartojama kelis kartus:

„Raudona — stop.“
„Žalia — važiuojam.“

Pagrindiniam variantui pakanka raudonos ir žalios. Jei grupė vyresnė ar labiau patyrusi, galima pridėti geltoną spalvą kaip „lėtinam / ruošiamės sustoti“.

10. Parkavimas ir nusiraminimas

Galiausiai mokytoja sako:

„Matau, kad mūsų stovėjimo vietos jau visai čia pat. Lėtinam… lėtinam… lėtinam…“

Vaikai juda vis lėčiau.

Galite nukreipti vaikus atgal į ratą. Tai priklauso nuo Jūsų kitos veiklos.

„Įvažiuojam į savo stovėjimo vietą. Sustojam. Išjungiame automobilį. Atsisegame saugos diržą.“

Visi kartu padaro mašinos išjungimo ir diržo atsegimo garsus.

„Atvažiavome. Dabar užsimerkiame ir pajuntame šiltus vasaros spindulėlius ir šiltą vasaros vėjelį.“

Spindulėlius galite daryti lengvai pereinant pirštais ar plunksnele per vaikų rankas, pečius. O vėjelį galima sukelti su lapais vėdinant.

„Dabar visi įkvėpiam, iškvėpiam ir atsimerkę atsisėdame.“

Iš čia galima pereiti į ramesnę pamokos dalį: išdalinti instrumentus, atlikti ramesnį grojimą, tęsti surastos vasaros temą arba užbaigti pamoką įprasta atsisveikinimo rutina.