Pamokos struktūra:

Pasisveikinimo daina „Labas sakome kartu“
Barškučių išdalinimas
Grojame, sustojame ir slepiame barškučius
Barškučių dainelė
Susitvarkymo dainelė
Saulės šokis
Lietaus balos
Pasirenkamas pratęsimas su būgnu
Saulės masažas
Pėdučių masažas
Lietuvių liaudies lopšinė
Laikas atsisveikinti

Reikės:

ukulelės;
papildomo veikėjo – triušiuko Momo;
kiekvienam vaikui po 2 barškučius;
kiekvienam vaikui po 1 skarelę – prieš pamoką abu barškučius paslepiame skarelėje;
po 2 krepinio popieriaus juosteles kiekvienai vaiko ir suaugusiojo porai – saulės spindulėlius;
„Saulės šokio“ muzikos įrašo;
pasirinktinai – būgno arba kelių būgnų, jei lieka laiko.

1. Pasisveikinimo daina „Labas sakome kartu“

Pradžioje groju ukulele ir trumpai pristatau tėvams svarbiausią šios amžiaus grupės susitarimą. 0–2 metų vaikai dalyvauja labai individualiai: kiekvienas gali judėti, klausytis, stebėti ar tyrinėti savaip. Nieko neverčiame ir vaiko rankomis už jį negrojam. Rodome pavyzdį, o suaugusieji visada gali laikyti pulsą ant vaiko kojos, klubo, nugaros ar pėdučių, kad vaikas muziką jaustų visu kūnu.
Pristatau triušiuką Momo. Momo pamojuoja kiekvienam vaikui – mažiesiems labai patinka, kai veikėjas pasisveikina asmeniškai.
Pirmą kartą „Labas sakome kartu“ padainuoju ir pagroju ukulele.
Antrą kartą ukulelę padedu į šalį ir dainą rodau su Momo bei savo kūnu: dainuojant apie pasisveikinimą aukštai keliu Momo ir savo rankas aukštyn, dainuojant žemai leidžiu juos prie grindų, o dainuojant apie ratelį truputį pajudame ratu. Vaikų rankų nekilnojame už juos – aiškiai parodome judesį ir paliekame galimybę jį pakartoti.
Tuomet pasisveikiname vardais. Jei grupė didesnė, dainoje tiesiog išvardijame vaikų vardus. Jei grupėje iki 8 vaikų, kiekvienam skiriame glissando. Pirmiausia dainuoju „Labas, Momo“, balsu slysdama aukštyn ir žemyn bei keldama ir nuleisdama triušiuką. Tą patį pakartojame su kiekvienu vaiku – lydintis suaugusysis švelniai pakelia ir nuleidžia vaiką kartu su mano balsu.
Galiausiai visi atsistojame. Suaugusieji paima vaikus ant rankų ir dainą sušoka: keliame vaiką aukštyn, leidžiame žemyn, o per ratelio dalį apsisukame. Stovėdami dar kartą pasisveikiname su kiekvienu vaiku glissando.

2. Barškučių išdalinimas

Į instrumentų dalį pereiname dainuodami „Instrumentų išdalinimo dainelę“.

Prieš kiekvieną vaiką padedu skarelę, kurioje paslėpti du barškučiai.
Leidžiame vaikams patiems juos atrasti ir skiriame šiek tiek laiko laisvam tyrinėjimui.

3. Grojame, sustojame ir slepiame barškučius

Kai vaikai barškučius atranda, žaidžiame „grojam – stop“. Grojame, sustojame ir paslepiame rankas. Kartojame kelis kartus pagal grupės amžių ir dėmesį.
Jei vaikai vyresni ar jau pažįsta žaidimą, galime pridėti grojimą tyliai, o tada barškučius vėl paslėpti.
Barškučius paslepiame po skarele. Suaugusieji tuo metu laiko pastovų pulsą ant vaiko kojos, klubo, nugaros ar pėdučių, o mes ritmiškai sakome: „Kur, kur, kur, pasislėpė barškutis? Jo ieškosime drauge. Pažiūrėkim – gal jis čia?“
Suradę barškučius vėl grojame. Slėpimą, ritmavimą ir atradimą galime pakartoti kelis kartus.

4. Barškučių dainelė

Atliekame „Velykinių barškučių“ dainelę, tačiau žodžius „per Velykas“ keičiame į „saulei šviečiant“.
Vaikai groja savaip, o suaugusieji padeda išlaikyti pulsą ant jų kūno.

Instagram įrašas

5. Susitvarkymo dainelė

Su „Susitvarkymo dainele“ surenkame barškučius.
Nenaudoju įrašo – dainuoju gyvai ir kuriu ritualą, kuriuo remiamės kiekvieną kartą, kai reikia surinkti priemones. Dainą atlieku ramiai, pagal tuo metu reikalingą tempą. Rodome pavyzdį ir kviečiame vaikus prisidėti, bet jų nespaudžiame.

6. Saulės šokis

Momo pagavo saulės spindulėlių – juk ką tik dainavome, kad saulė šviečia. Parodau, kaip juda iš krepinio popieriaus pagamintas spindulėlis.
Balsu darydama glissando po vieną spindulėlį nutupdau kiekvienam vaikui ir kiekvienam suaugusiajam. Kiekviena vaiko ir suaugusiojo pora gauna po du.
Su savo spindulėliais šokame „Saulės šokį“. Saulės dalyje judame plačiau ir rodome, kaip plevena krepinis popierius. Vaikas gali likti ant grindų ir stebėti bei tyrinėti arba suaugusysis gali jį paimti ant rankų ir judėti ar lengvai bėgti taip, kad vaikas matytų skrendantį spindulėlį.
Debesų dalis trumpesnė ir ramesnė. Per paskutinę debesų dalį palaipsniui lėtėjame ir vėl susėdame.
Spindulėlius surenkame dainuodami „Susitvarkymo dainelę“.

7. Lietaus balos

Vaikai atsisėda suaugusiesiems ant kelių. Atliekame ritminį žaidimą „Lietaus balos“: suaugusieji linguoja arba spyruokliuoja vaikus ant kelių, aiškiai išlaikydami pulsą.
Mažiesiems ši dalis labai patinka, todėl ją pakartojame kelis kartus pagal grupės dėmesį ir turimą laiką.

8. Pasirenkamas pratęsimas su būgnu

Ši pamoka skirta maždaug 30 minučių. Jei lieka laiko – ypač per antrą ar vėlesnę pamoką, kai pasisveikinimo dainai reikia mažiau tyrinėjimo – pristatome būgną.
Pirmiausia trumpai žaidžiame „grojam – stop“ ir leidžiame vaikams būgną patyrinėti.
Tada „Lietaus balas“ atliekame su būgnu. Suaugusieji gali groti kartu arba laikyti pulsą ant vaiko kūno.

9. Saulės masažas

Trumpam pereiname į masažo laiką: klausomės „Saulės šokio“ muzikos ir atliekame „Saulės masažą“.

10. Pėdučių masažas

Po to sklandžiai, be jokių papildomų žodžių, pereiname į „Pėdučių masažą“.

11. Lietuvių liaudies lopšinė

Po masažų padainuojame pasirinktą tradicinę lietuvių liaudies lopšinę.
Visada skatinu į pamoką įtraukti bent vieną lietuvių liaudies dainą – tai mūsų kultūra. Galime pasirinkti mokytojui artimą lopšinę ir ją kartoti keliose pamokose, kad taptų atpažįstamu nusiraminimo ritualu.

12. Laikas atsisveikinti

Atsisveikiname su daina „Laikas atsisveikinti“.
Jei grupė nedidelė ir turime laiko, galime atsisveikinti su kiekvienu vaiku vardu. Jei vaikų daugiau arba pamokos pabaiga jau užsitęsė, pakanka vieną kartą padainuoti pirmąją dainos dalį.

Pamokų planas - Saulė ir lietus (0-2 m.)